- prolytė
- prólytė sf. (1) lingv. lyginamuoju istoriniu metodu teoriškai atstatyta senovinė žodžio lytis, forma: Daugiskaitos 2 asmens galūnė -ty, -ti visų trijų [prūsų] katekizmų šnektose gali būti kilusi iš prolytės -t( K.Būg. Kiti daugiskaitos linksniai taip pat išriedėję pagal žodžio galo dėsnius iš tų pačių rašomosios kalbos prolyčių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
